Paskutinės naujienos
Kodėl dauguma žmonių skundžiasi stuburo ligomis?

Žmogaus padėtis gyvenime (t.y. jo pagrindinė pozicija, kaip žmogiškosios būtybės) aiškiai atsispindi jo kūne. Esant teisingai būsenai žmogus turi būti „įžemintas“. Pėdos turi lygiai stovėti ant grindų ir būti atsipalaidavusios. Jeigu Achilo sausgyslės įsitempusios ir sutrumpėjusios, jeigu pakelti ir įsitempę pečiai, žmogus praranda stabilumą. Yra raumenų, kaupiančių stresą. Poza atspindi ne tik fizinę, bet ir psichologinę žmogaus poziciją. Kai trūksta stabilumo, žmogus neturi gyvenimiškos pozicijos ir lengvai tampa manipuliacijų auka. Stovėti reiškia išlaikyti pusiausvyrą. Yra žmonių, kurių kūnai įpratę kūprintis, o kitų lyg krenta į šoną. Jiems sunku išlaikyti pusiausvyrą. Kad palaikytų neteisingą pozą, kai kurios raumenų grupės nuolat įsitempia, kas sukelia nuovargį, stuburo skausmus, svaigimą, galvos skausmus. Iš kitos pusės, raumenų spazmai fiksuoja psichologines problemas. Kūprinimasis – tai gynybinė pozą esant baimei, nepasitikėjimui savimi; galvos kritimas į šalį, arba palinkimas, byloja apie kūno ašies nebūvimą, stabilumo ir subalansuotumo kaip kūne, taip ir gyvenime, materialioje ir socialinėje terpėje stoką.

Stabilumo ir įžeminimo būseną dabar yra reta. Daugelis žmonių, tame tarpe vaikų, atprato naudotis kojomis dėl sėdėjimo mašinoje, mokykloje, prie kompiuterio. Žmonių kojos silpnos, prastai lankstosi per kelius, jų Achilo sausgyslės sutrumpėjusios, kojų raumenyse kaupiasi stresas. Pablogėja lygsvara, žmogus praranda atsparumą stresui. Ypač pažeidžiami aukštaūgiai paaugliai.

Yra problema ir su mažais vaikais. Tie, kurie dar nevaikšto, yra įžeminami per savo motinos kūną. Motina yra atramos taškas kūdikiui, motinos krūtinė – tai tas taškas, kuris suteikia saugumą ir išlikimo garantiją. Dabar prisiminkime, kas vyksta visuomenėje: mama palieka vaikus auklėms, išeidama į sociumą/visuomenę, ji „neturi laiko“ kūniškiems kontaktams su kūdikiais (prisilietimams, pratimams, masažui).  Ar bereikia stebėtis kiek daug yra „nervuotų“ vaikų, pilnų aplinkinio pasaulio baimės, hiperaktyvių vaikų, nemotyvuotų paauglių, ieškančių pasitenkinimo cigaretėse, narkotikuose, vandalizme.

Kuo geriau žmogus jaučia savo kūną ir aplinką, tuo mažiau turi baimių ir labiau pasitiki savimi. Kūnas niekada nemeluoja. Net kai mėginame paslėpti savo jausmus, kūnas atskleidžia apsimetinėjimą įtampos būsena, kurią sukelia. Žmogus gali nejausti baimės, nors kūnas išreiškia baimę (pečiai pakelti, įtempti, kvėpavimas sulaikytas). Tai reiškia, kad žmogus nėra kontakte su kūnu. Taip atsitinka kai poza jau yra seniai ir tapo įprasta. Kūno įsitempimo pojūtis pašalinamas iš sąmonės, jo nebejaučiame ir jis tampa antrąja prigimtimi. Žmogus pasimeta. Dažnai gali skaudėti galvą, gali atsirasti nerimas. Žmogus griebiasi antidepresantų. O kai jį apžiūri, matai, kad kaklas įsitempęs, nesilenkia, dantys sukasti, burna pilnai neatsiveria, genda dantys. Ir žmogus nustemba, kai jam tai parodai. O gydoma ne priežastis, o pasekmė.

Žmogaus kūne viskas tarpusavyje susieta. Dėmesio ir pagarbos savo kūnui stoka, teisingų fizinių pratimų stoka, stoka supratimo, kad dėl savo kūno reikia padirbėti, reikia pakeisti savo požiūrį į gyvenimo būdą, - visa tai aktualu ir vaikiškoms problemoms, ir osteochondrozės profilaktikai ir gydymui, ir psichoterapijai.

 
<< Pradžia < Ankstesn 1 2 3 4 5 6 7 8 9 Sekantis > ir >>

JPAGE_CURRENT_OF_TOTAL
Apklausa
Kas Jus domina labiausiai?
 
Žurnalas

Savireguliacija
Partneriai











Hostingas Serveriai.lt