Taiči yra atliekamas lėtai, pripratusiems skubėti vakariečiams tai atrodo neefektyvu. Sėdimas cigun arbacigun stovėjimas stulpu („stovintis polius“) atliekami nejudant. Tai gali pasirodyti beprasmiu laiko gaišimu.

Tačiau niekas nėra mažiau teisinga už šį įsitikinimą.
Lėti, suvokti judesiai įveda žmogaus smegenis į ramybės būseną. Tai kūrybinė sąmonės būsena, „poilsisbūdraujant“.
Kuomet mūsų sąmonė pripildyta kasdienių rūpesčių, planų, televizinio triukšmo, nelieka vietoskūrybingoms mintims.
Be to, mūsų pasąmonėje yra gilesnis žinojimo lygis, kurio mes negalime pasiekti, kol protas užimtaskasdienių problemų sprendimu.
Kai esame įsitempę, mūsų protas yra užspaustas ir uždarytas naujoms mintims.
Jei įsivaizduotume smegenis kaip kompiuterį, o mintis kaip internetą, tai cigun ir taiči būtų laidumo juostos išplėtimo būdas, padidinantis prieigos prie informacijos galimybes.


Mums visiems yra pažįstama situacija kai negalime išspręsti sudėtingos problemos kaip besistengtumėme...bet kai pasiduodame, nukreipiame dėmesį, arba einame pasivaikščioti, trumpiau tariant, atsipalaiduojame,sprendimas ateina.
Taici ir cigun padeda išmokti tai daryti dažniau ir lengviau. Jie suteikia protui galimybę išsivaduoti ištrukdžių. Vaizdas išryškėja.
Tad taiči ir cigun nėra beprasmis laiko leidimas.


Stresas užveria sąmonę, o cigun ją atveria. Tikra jėga kyla iš sąmonės ramybės.