Lao-Dze rašė: „Viskas pasidaro nedarant“. Jis negynė tinginystės. Jis turėjo omenyje tai, kad su kvėpavimu, atsipalaidavimu ir pasitenkinimu dėl visko, ką bedarytume, viskas yra padaroma, bet atrodo, kad tai įvyksta be pastangų, ir todėl susidaro įspūdis, kad mes nieko nedarome.

Taiči mus sulėtina iš vidaus ir iš išorės. Kai mūsų kūnas pradeda judėti lėčiau, sulėtėja ir mūsų kvėpavimas. Sąmonė pradeda judėti vienu ritmu su šiuo ramiu kvėpavimu, po truputį išsilaisvina iš kasdienių minčių.

Sąmonės ramybė atsispindi širdies ritme, arteriniame kraujospūdyje, sveikatina visą organizmą, atleidžia stresą, kuris pasireiškia „kovos arba bėgimo“ refleksu, nuolatiniu skubėjimu ir paniška gyvenimo baime.