„Vis mes atėjome iš vaikystės“ – A. Sent-Egziuperi. Baimės prasideda nuo nėštumo, gimdymo, kūdikystėje – iki vienerių metų ir vaikystėje iki 7 metų. Nėštumas, gimdymas ir pirmieji gyvenimo metai psichiatrų vadinami pradinės sveikatos laikotarpiu. Liudmila Tamašauskienė

Baimė tai viena sudėtingiausių problemų medicinoje. Mirties baimė atsiranda jau isčiose. Vaiko biochemija pilnai sutampa su mamos patiriančios stresą biochemija. Baimės centras randasi smegenų dalyje, vadinamoje Amygdala. Baimė ją dirgina. Ypač svarbu, kiek smegenų žievė gali kontroliuoti šį centrą. Naujagimių amygdalos dydis priklauso nuo to, kiek baimių vaikas patyrė būdamas isčiose. Kuo didesnė amygdala, tuo didesnis ir polinkis pasiduoti baimėms.

Jei vaikas iki dviejų savaičių amžiaus buvo atskiriamas nuo mamos, tai pas jį atsiranda elgesio pokyčiai, kuriais bandoma apginti savo baimes ir prarandamas saugumo jausmas gyvenime. Išsivysto kasdieninis baimės dėl ateities įprotis – vadinamas generalizuotas nerimas - „kad kas nors neatsitiktų...“  su kuriuo žmogus praleidžia visą likusį gyvenimą. Tokius požymius jau galima pastebėti pas kūdikius. Pavyzdžiui, jei kūdikį žaidžiant išmesti į viršų ir vėl sugauti, tai vieni vaikai juoksis, o kiti šauks. Šaukiantys paprastai nepasitiki, kad mama ar tėtis juos pagaus, pas juos jau susiformavęs vidinis nepasitikėjimas gyvenimu.

Vaikystėje patirtos baimės sukuria naujas elgesio formas, kurios tampa įpročiais ir įtakoja mūsų gyvenimus, pasitvirtina taisyklė, kad visi gyvenimo įvykiai tai vidinių nuostatų pasekmės. Tokiu elgesiu stengiamasi apsisaugoti nuo baimių, pavyzdžiui mintis, kad jis nemylimas, verčia vaiką pataikauti. Baimės taip pat formuojasi, jei vaiko neįvertina, jį kritikuoja, žodžiais „koks tu silpnas, nevykęs“ iškelia vaikui sąlygas bet patys jų nevykdo. Fizinės ir psichinės vaikų problemos atsiranda tuomet, kai  tėvų tarpusavio sąntykiuose yra problemų.

Jei vaikas jaučiasi mylimas, tai ir jo veiksmuose pasireiškia meilė, jis moka mylėti. Mylimas vaikas atiduoda meilę mamai ir kitiems žmonėms per savo veiklą ir džiaugiasi gyvenimu. Kuo daugiau meilės - tuo mažiau nerimo.

Tas, kuriam mama nesišypso, kuris yra kritikuojamas - jaučiasi nevertas mamos meilės ir turės daug problemų, pradedant nuos susirgimų, dažniausiai astmos iki nesugebėjimo sukurti šeimą ir pilnaverčius sąntykius, pas jį širdis liks uždara, nesugebanti suteikti meilės kitam. Pastebima tokia grandininė reakciją – ką patyrė moteris nuo savo mamos, tą jinai perduos ir vaikui.

Autoimuniniai susirgimai prasideda nuo „mylimo“ negatyvaus elgesio ir negatyvaus mąstymo, nuo žodžių, kurie išreiškia savęs pažeminimą ir nuoskaudą. Mūsų pasąmonė ir kūnas klauso mūsų žodžių ir įjungia savęs naikinimo programą. Savęs pažeminimas gali atsirasti ir dėl to, kad žmogus iškelia sau neteisingai aukštus reikalavimus, kurių negali įvykdyti, ir tuomet jaučiasi nevykėliu.

Vaikystės baimės tęsiasi, žmogus negali subręsti ir perkelia savo prisitaikantį gyvenimo būdą į suaugusiojo gyvenimą, tai pasireiškia per prisirišimus, stereotipinį elgesį ir įpročius. Paprastai būna kažkas nuobodžiai pastovaus – tai savas šaukštas, puodelis, mylimas maršrutas, ir šie prisirišimai mąžina dabarties baimę. Gali atsirasti priklausomybės, tokios rūkymas, alkoholis, narkotikai ir tai susiję su ateities baime. Rukantysis naudoja čiulpimo refleksą iš praeities, ir išpučia dūmus į ateitį, tarsi išvengdamas dabarties. Apgirtimas nuo alkoholio ar narkotikų, tai ryškus ir ilgalaikis pabėgimas nuo būties dabartyje.

Būna mažiau pastebimi ir tarytum socialiai pateisinami įpročių, kaip laiko pojūčio praradimas, arba žmogus grįžta į  darbą po ligos, atostogų, ir jaučiasi kaip atsilikęs, nevykęs, praranda gyvenimo džiaugsmą ir optimizmą. Kad nepasimesti laike ir išvengti tuščių minčių apie praeitį arba ateitį, reikia kuo dažniau gyventi dabartyje, atlikti būtinus šios dienos darbus.

Išskirtinė mūsų laikotarpio savybė tai skubėjimas – kai mes mintyse lekiame į priekį, pvz. įstrigę automobilių kamštyje, mes prarandame dabarties pojūtį ir momentinę patirtį.  Buvimas savyje, fizinėje ir emocinėje pusiausvyroje ir dabartiniam laike sustiprina mūsų spontaniškumą ir efektyvumą, ir mes tampame pajėgūs gerai ir teisingai atlikti tai, ko reikia šiam momentui.

Elgesio modeliai, atsiradę iš paslėptų baimių, atrodo kaip teigiami ir stiprūs:

  • ·

Žmogus nemoka, ir nenori mokytis, tobulėti.

Nemokinkite manęs gyventi

  • · Aš visada taip darau
  • · Aš nekeisiu savo gyvenimo būdo
  • · Kaip aš galiu pradėti šokti, jei man jau virš 40?
  • ·

Įteisintas neveiklumas.

Niekada ir nei už ką to nedarysiu

  • · Niekada neisiu pėsčias, jei galiu nuvažiuoti


Ko nors gailėti, reiškia susilieti su skausmu ir jį sustiprinti.


  • · Vargšeli, kaip aš tave suprantu ir man tavęs gaila

Vaikystės baimių pratesimas.

Taip pasireiškia savo skausmo baimė, medicinoje gydytojas gąsdina pacientą – „nenaudosi vaistų – numirsi“, nes pats bijo mirties. Baimė – tai ateities fantazija, ir baimės pritraukia viena kitą. Užuojautos poreikis pasireiškia tuo, kad nėra pasitikėjimo savo jėgomis.

  • · Nemėgstu šunų, kačių, šalčio ir kt.
  • ·  

Aktyvios jėgos baimė.

Augina raumenis „Save parodysiu ir niekas nesikabins“

  • · Draugauja su stipresniais „Jie apgins“
  • ·  

Meilės ir įvertinimo poreikis.

Pagalba kitiems, kai niekas neprašo – „ Jei ne aš tai kas?“

  • · Padidintas skolos ir atsakomybės jausmas
  • · Mokome kitus gyventi ir žinome, kas kitam geriau ir kaip jis/ji turi pasielgti. – Pas kiekvieną savas braižas, niekas negali padaryti taip, kaip tai daro konkretus žmogus. Jo mokėjimas išsivystė per kartas, kitas dalykas, kad reikia tobulėti visą gyvenimą.


Vaikas nesurado savo kelio.


  • · Vaikas nuėjo tėvų keliais, kartoja tėvų elgesį

Kiekvienas žmogus patiria vienos ar kitos rūšies baimę, kaip mes galime to išvengti? Pagrindinės sąlygos, tai Dvasios noras pasikeisti ir sąmoningas savo elgesio įvertinimas.

Problemų sprendimas vysto kūrybines žmogaus galias. Kuo aktyvesnis gyvenimas tuo mažiau baimių.

Turėkite laisvo laiko sau, suraskite užsiėmimus kurie jums teikia džiaugsmą. Neprisijunkite prie svetimo skausmo, neišeikite nuo savęs, nes padėti kitam galima tuomet, kai pats esate fizinėje ir emocinėje lygsvaroje, kai turite tvirtą pagrindą gyvenime.

Nesvarbu, kas įvyko, nepasimeskite ir nepabėkite, darykite ką nors, bent išsivirkite arbatos. Skausmas ateina kai mes nieko nedarome. „Veikimas apsaugo nuo šalčio, ligų ir netgi nuo mirties“ – A. Sent-Egziuperi

Naujas žinias paverskite veikla. Pavydžiui dabar žmonės daug skaito internete apie sveiką gyvenimo būdą, jogą, dietas – o laiko sau neranda, skuba, nemoka kvėpuoti ir judėti, susikaustę, taigi iš žinių jokios naudos.

Todėl pradėkite pažinti savo kūną, laikyseną ir kvėpavimą. Supraskite savo gyvenimo poziciją, ir jei reikia, keiskite ją žingsnis po žingsnio, lėtai bet užtikrintai. Sėkmė gyvenime suteikia džiaugsmo, sutarkite su savimi ir atlikite tai, kas džiugina jūsų širdį.

 

Gydytoja Liudmila Tamašauskienė