Taiči ir Cigun užsiėmimai suteikia aktyvumo ir pasyvumo balansą, galima išmokti vidinio atsipalaidavimo net esant išorinei įtampai. Įtampa sukuriama mūsų protu ir paskui persiduoda į raumenis. Užsiimant tai-či, ypač poriniais pratimais, partneris padeda suvokti mūsų įtampas ir todėl mes išmokstame jas valdyti. Mes negalime būti jautrūs ir lankstūs jei esame įtampoje. Kai dėmesys sutelktas kūnui tai mūsų protas atsipalaiduoja ir todėl tai-či vadinama dinamine meditacija.

Kiekvienas žmogus turi savą efektyviausią būseną, kai gali dirbti lengvai, greitai ir be įtampos. Treniruodamiesi mes galime pakelti savo atsparumo stresui lygį. Tai-či tai savęs pažinimo ir vystymosi kelias, kuris padeda surasti savo paskirtį ir realizuoti save.

Tai-či – tai vidinis Ušu meno stilius, kūno ir proto integracija. Padeda išreikšti emocijas fiziškai, lavina vikrumą ir atsparumą stresui.

Šis menas atėjo pas mus iš tolimosios Kinijos. Tai yra ne tik lėtas, grakštus šokis, bet ir sveikatos stiprinimo būdas. Atlikdamas gana sudėtingai koordinuojamus tai-či judesius, žmogus pasiekia gilios koncentracijos būseną.

Bet tam reikia skirti laiko. Europietiška mąstysena: „per kiek dienų aš išmoksiu formą?“ užtrenkia duris į stebuklingą pasaulį. Bet jeigu jūs patikėsite, kad „tikslas – niekas, o kelias – viskas“, ir eisite tai-či keliu, jūs išmoksite unikalų kovos ir savigynos meną, grindžiamą ne tiek mechanine raumenų jėga, kiek žmogaus vidinės galios ir psichinių rezervų panaudojimu.

Tai yra ir dvasinio tobulėjimo kelias.

O už viso to slypi gili senovės kinų filosofija ir kosmogonija. Visi šie aspektai harmoningai susiseja, sudarydami nedalomą visumą – tai-či.

Tui-šou grupė kviečia tuos, kurie jau susipažino su taiči pagrindais. „Stumiančios rankos“ – tai aukštesnis taiči pažinimo lygmuo. Tai bendravimo menas, psichologija ir kovos elementai.