Deprecated: Array and string offset access syntax with curly braces is deprecated in /home/tevunaslt/domains/tevunas.lt/public_html/htc/libraries/joomla/database/driver.php on line 1950

Deprecated: Array and string offset access syntax with curly braces is deprecated in /home/tevunaslt/domains/tevunas.lt/public_html/htc/libraries/joomla/database/driver.php on line 1950

Deprecated: Array and string offset access syntax with curly braces is deprecated in /home/tevunaslt/domains/tevunas.lt/public_html/htc/libraries/joomla/database/driver.php on line 1950

Deprecated: Array and string offset access syntax with curly braces is deprecated in /home/tevunaslt/domains/tevunas.lt/public_html/htc/libraries/joomla/database/driver.php on line 1950

Deprecated: Array and string offset access syntax with curly braces is deprecated in /home/tevunaslt/domains/tevunas.lt/public_html/htc/libraries/joomla/database/driver.php on line 1950

Deprecated: Array and string offset access syntax with curly braces is deprecated in /home/tevunaslt/domains/tevunas.lt/public_html/htc/libraries/joomla/database/driver.php on line 2026

Deprecated: Array and string offset access syntax with curly braces is deprecated in /home/tevunaslt/domains/tevunas.lt/public_html/htc/libraries/src/Filesystem/Path.php on line 148

Deprecated: Array and string offset access syntax with curly braces is deprecated in /home/tevunaslt/domains/tevunas.lt/public_html/htc/libraries/src/Filesystem/Path.php on line 151

Deprecated: Array and string offset access syntax with curly braces is deprecated in /home/tevunaslt/domains/tevunas.lt/public_html/htc/libraries/src/Filesystem/Path.php on line 154

Deprecated: Array and string offset access syntax with curly braces is deprecated in /home/tevunaslt/domains/tevunas.lt/public_html/htc/libraries/src/User/UserHelper.php on line 636
Streso įvaldymas gyvenimo naudai

Deprecated: Cannot use "parent" when current class scope has no parent in /home/tevunaslt/domains/tevunas.lt/public_html/htc/administrator/components/com_fields/helpers/fields.php on line 608

Gyd. Liudmila TamašauskienėStreso paskirtis – apsaugoti mūsų gyvybę, t.y. aprūpinti organizmą energija, reikalinga pabėgimui arba kovai.

Jeigu išgyvenome stresinę situaciją - būtina atsipalaiduoti. Šiuolaikiniai  žmonės patiria labai daug įtampų, todėl reikia skatinti žmones poilsiui.

Streso požymiai:

•   Vyzdžių pulsavimas
•   Blauzdų patinimas
•   Raiščių silpnumas
•   Juosmens ir dubens problemos
•   Pėdos skliauto silpnumas
•   Šonkaulių skausmingumas
•   Kraujospūdžio padidėjimas (apatinis spaudimas rodo kraujagyslių spazmą, sukeltą stresinės situacijos, kuomet nesugebama atsipalaiduoti nei fiziškai nei psichiškai)
•   Cholesterolio kiekio padidėjimas (reikalingas gaminti streso hormoną kortizolį)

Miegas, tai svarbiausia priemonė stresui mažinti. Kiek laiko truko įtampa, tiek pat laiko reikia skirti ir poilsiui. Iškart prasidėjus streso būsenai, išsiskiria adrenalinas – greito reagavimo hormonas.

Jeigu streso momentu sustosime ir pabūsime nors trumpam ramybėje, tuomet mūsų būsena normalizuosis ir stresas nepereis į chroninę fazę. Chroniškas stresas palaikomas hormono kortizolio ir gali tęstis valandas, dienas ir mėnesius. Ko pasėkoje padidėja ir laikosi aukštas cholesterolio kiekis ir kraujo spaudimas, ir tai tęsiasi iki pilno išsekimo, atsiranda fizinis silpnumas, depresija, imuniteto susilpnėjimas.

Labai svarbus yra poilsis dirbant – kas 90 minučių reikia daryti pertrauką, pasivaikščioti, išgerti stiklinę vandens, pasižiūrėti pro langą ir kt.

Būtinas ir maitinimosi ritmas – ryte valgyti daugiau nei vakare. Savaitinis ritmas, tai vieną diena per savaite išeiginė. Valanda per dieną turi būti skiriama mėgstamam užsiėmimui – klausytis muzikos, užsiimti Tai-či arba Joga, ir kt. Tai turi būti suplanuota, antraip žmonės nėra linkę to daryti, randa atsikalbinėjimų, tokių kaip: „bandysiu surast galimybę“, „palauksiu atostogų“ ir pan.

Labai gera antistresinė strategija – stebėti save. Kas vyksta? Žmonės nemoka gyventi „čia ir dabar“
protas dažniausia užimtas visokiais svarstymais apie praeitį ar ateitį, kas išeikvoja energiją ir kaupia neigiamas emocijas.

Laikui visai nesvarbu kaip jūs dabar jaučiatės ir apie ką galvojate. Yra tas kas yra, saulė nenukryps nuo savo kelio, gyvenimo akimirkos ateina ir praeina, ir su apmąstymu, kad šitas momentas nėra geras, jis prarandamas visam laikui. Svarbu ne tas, kas tą akimirką vyksta, bet tai, ką jūs su ja padarėte – ar priėmėte tai ką jinai siūlo: ar lauksite Naujų Metų, kad mest rūkyti; ar atostogų, kad pradėt džiaugtis.

Visuotinė žmonių liga vadinasi „Nėra laiko“. Nėra laiko pakeisti gyvenimo būdą, atsipalaiduoti, pabendrauti su vaikais ar tėvais, tai pasiaiškinimas savo neveiklumui pateisinti ir gyventi strese. Gera strategija „Dabarties principas“, jis prasideda čia ir dabar, kaip tik šią sekundę ir toje vietoje, kur šiuo metu esate. Priimkite akimirką jos nevertindami ir nesmerkdami.

Strategija prieš stresą - atitikti gyvenimo ritmus. Diena ir naktis, miegas ir būdravimas, įkvėpimas ir iškvėpimas. Teisingas kvėpavimas padeda atsipalaiduoti.

Kiekviena kūno lastelė turi savą ritmą. Laikas yra struktūrizuotas – žmogus priklauso nuo hormonų išskyrimo ritmo, nuo meridianų aktyvumo, kuris keičiasi kas dvi valandos. Kada mes susideriname su paros ritmu – laikas padeda mums, mes taupome energiją. Pvz. Nuo 9 iki 11 val. darbingumas maksimalus, visi darbai sekasi gerai ir lengvai.

12 val. organizmas ruošiasi poilsiui, ir jeigu jūs nespėjote nieko padaryti, jums pradės skaudėti galvą.

Po 18 val. Protiniai darbai turi būti pabaigti, todėl geriausia užsiimti sportu, masažu, kadangi šiuo metu raumenys geriausiai atsiplaiduoja.

Naktį organizmas perdirba sukauptą dienos metu informaciją, taip pat transformuoja pyktį ir agresiją. Išskiria somatotropinį hormoną, kuris atstato organizmo lasteles.

O jei jūs „pelėda“ ir ištisą naktį praleidžiate prie kompiuterio, tuomet pasekmė – stresas, stresas ir dar kartą stresas!

Kuos skiriasi žmonės, kurie įgyvendina savo svajones nuo tų  kurie gyvena svajonėmis? Skiriasi savo mąstymo būdu, mūsų mintys turi didžiulę jėgą, mes turime apsispręsti, ir šią galią panaudoti savo naudai arba nenaudai. Mūsų mintys yra mūsų likimas  - rytoj būsite ten, kur šiandien sumanėte.

 

Gyd. Liudmila Tamašauskienė