• Oda – jautriausias mūsų organas, kuris sugeria viską iš išorės ir išleidžia iš vidaus, atlieka drenažo ir komunikacijos tarp išorinio ir vidaus pasaulio funkcijas.

• Oda – tai mūsų jautrumas (receptoriai), ji dalyvauja kūno temperatūros reguliavime ir kvėpavime, yra susijusi su endokrinine ir imunine organizmo sistema.

• Oda labai glaudžiai susijusi su psichologine žmogaus būsena. Oda – mūsų „pasąmonės veidrodis“. Odos problema atsiranda, jeigu žmogus nenori atskleisti kas jis yra, negali išreikšti emocijos tiesiogiai ir atvirai, jeigu jis bijo parodyti pyktį, arba prisiima spręsti kitų žmonių problemas. Niekam nenaudinga užsiversti kitų problemomis.

Spalvų akupunktūra atrado žmoguje odoje emocines zonas, kurios gali padėti diagnozuoti ir gydyti atitinkamas emocijas. Tai daroma pagal išbėrimo vietą. Yra baimės, liūdesio, pykčio, o kartu ir džiaugsmo zonos.

Odos problemos pagal kinų mediciną yra metalo energijos išraiška. „Metalo“ psichizmas – tai noras sugrįžti į praeitį, nenoras keisti situacijos, prisiimti rizikos, žengti kito žingsnio, gyventi čia ir dabar.

Alergija gali būti paveldėta: vaikui, kurio tėvai turėjo neurodermitą, gali būti astma, ir t.t.
Labai svarbus yra embrionalinis periodas, svarbūs tėvų santykiai: ar vaikas buvo laukiamas, ar buvo mylimas. Jausmai glaudžiai susiję su imunine sistema. Motinos emocijos: baimė, neišspręstos mentalinės problemos, grėsmės iš visų pusių pojūtis (mikrobų, gyvūnų, skersvėjų baimės) formuoja kūdikio dirglumą. Embrionalinio periodo traumos keičia organizmo programą, imuniteto reakciją.

Alergijai būdinga perdėta organizmo reakcija į kontaktą su paprastai nekenksmingais agentais. Esant alergijai sustiprėjanti imuninė reakcija – tai hiperkompensacija, t.y. didesnė nei situacija reikalauja reakcija. Hiperkompensaciją lengviau pastebėti ten, kur jos nereikia (tai panašu kaip dėvėti neperšaunamą liemenę negyvenamoje saloje).

Kontaktas su alergiją sukeliančia substancija gali įvykti per virškinimo traktą (maistas, medikamentai), per kvėpavimo kelius (dulkės, pelėsiai, žiedadulkės), per susilietimą su oda (papuošalai, kosmetika, plovimo priemonės, augalai, saulė, šaltis, vanduo), per vabzdžių įgėlimus.

Reikia pratinti organizmą prie agento, daryti jį pakantesnį.

Savo laiku anglų mokslininkai pastebėjo tokią priklausomybę – vaikai kaimuose, kur daugiau ir žiedadulkių, ir dulkių, ir gyvulių, mažiau serga alergija, negu miestų vaikai.

Alergija – viso organizmo liga. Tai limfos, virškinimo sutrikimo ir autointoksikacijos problema. Yra polinkis parazitozei (parazitų buvimas organizme). Gali atsirasti termoreguliacijos sutrikimai, vegetatyviniai simptomai, nepakantumas karščiui arba šalčiui, alkio pojūtis, arba nevalgomų medžiagų poreikis.

Nuo vaikystės sergama pakaitom neurodermitu, enteritu, alerginiu rinitu, arba bronchine alergija, ryškiai pasireiškiančia astma. Tuo metu bronchuose išsivysto uždegimai, tinimas, kurį lydi dusimas, kosulys, tąsių gleivių išsiskyrimas. Vienų ligos pasireiškimų nuslopinimas sukelia simptomų perėjimą į kitus organus. Nuslopinus egzemą, atsiranda vidaus organų susirgimai (plaučių, virškinimo trakto). Nuslopinus virškinimo sutrikimus, atsiranda depresija, o pradėjus vartoti antidepresantus, atsiranda dermatozė.

Gydymą reikia pradėti nuo mastymo korekcijos ir vidaus organų būsenos pagerinimo, tuomet pagerėja odos būsena. Jeigu, paskyrus gydymą, psichinius simptomus keičia bronchų, inkstų, arba žarnyno susirgimai, galime kalbėti apie pagerėjimą kai simptomai plinta iš viršaus į apačią ir iš vidaus į išorę. Vaikams alerginė konstitucija pasireiškia dermatitų, bronchitų ar bronchinės astmos ir hiperaktyvaus elgesio deriniu. Dekompensuotą stadiją charakterizuoja reakcijos nebuvimas, kai gydymas neveikia.

Sėdimas gyvenimo būdas labai susilpnina imunitetą, sukelia galvos skausmus, padidėjusį arterinį spaudimą, akmenų susidarymą inkstuose, kaklo slankstelių artrozes, hemorojaus sustiprėjimą.

Fiziniai pratimai, raumenų darbas padeda sudeginti toksinus, sumažina intoksikaciją. Didelės reikšmės gydant bronchitą ir astmą turi laikysenos gerinimas. Laikysena susijusi su kvėpavimu ir kvėpavimo raumenų funkcija, ypač diafragmos. Kvėpavimas yra dar ir emocijų kontrolės kelias. Yra psichosomatinių sindromų, tokių kaip hiperventiliacijos sindromas su subjektyviu dusimo pojūčiu kilus baimei, kuriuos dažnai palaiko astma.

Medikamentinis alergijos gydymas yra sudėtingas ir duoda tik laikiną efektą, kartu sukeldamas šalutinius poveikius. Todėl dėmesį reikia nukreipti į mastymo ir gyvenimo būdo keitimą, fizinius ir kvėpavimo pratimus, kartu su įvairiais gydymo būdais, kaip antai homeopatija ar akupunktūra, kurie veikia organizmo konstituciją, o ne tik simptomus.