Sveikatingumo mankšta pagal TAI-ČI CUAN Tai-či, tradicinė kinų gimnastika, kurią šios šalies gyventojai praktikuoja jau daugiau kaip 3000 metų. Tai kovinė gimnastika, kuri gimė iš Ušu - kinų kovos meno.

Nuolat ja užsiimantiems, pavyksta išsaugoti kūno ir proto žvalumą iki gilios senatvės. Ilgą laiką ši gimnastika gyvavo tik Kinijoje, tačiau XX amžiuje ji paplito po pasaulį ir dabar šią gimnastiką praktikuoja daugybė žmonių pačiose įvairiausiose šalyse.

Tai-či gimnastikos principai labai paprasti. Alcentuojama ne fizinė jėga, o judesiai, skatinantys sausgyslių tamprumą ir atsipalaidavimą.

Daug sukamųjų judesių, kurių dėka sanariai išsaugo lankstumą, atsistato kremzlinis audinys.

Saikingas fizinis krūvis stimuliuoja širdies ir kitų vidaus organų darbą. Visi judesiai derinami su kvėpavimu, yra racionalūs, labai plastiški, todėl kelia ir estetinį pasigėrėjimą. Kinai jiems sugalvojo poetiškus pavadinimus - "Baltoji gervė muša sparnais", "Apkabinus tigrą lipti į kalną", "Gyvatė neria į žolę"  ir pan.

Tai ne tik poezija, šie pavadinimai gimė ilgai stebint gamtą, kurioje viskas natūralu, paprasta ir gražu.

Tai-či vidinio darbo pagrindas - Cigun savireguliacijos sistema, kuri akcentuoja kvėpavimą ir su juo susijusios gyvybinės energijos reguliavimą.

Tam, kad Tai-či judesiai būtų atliekami taisyklingai, e
reikia susipažinti su kvėpavimo pratimų pagrindais ir suvokti savo galimybes. Tai-či išvertus iš kinų kalbos, reiškia "didžioji riba". Pritaikant posakį - kiekvienam žmogui - jo galimybių riba.

Tai-či sistemoje nėra skirstymo į tobulėjimo pakopas, nėra laipsnių, etapų, įvairių spalvų diržų. Tiesiog, kiekvienas daro ka gali, ir lygina savo pasiekimus su kitų žmonių pasiekimais, todėl grižtos atskaitos sistemos nėra ir negali būti.

Tai-či pagerina savijautą kiekvienam šią mankštą atliekančiam žmogui.