Daug laiko leidžiame kalbėdami apie vaikus, jų priežiūrą, ligų gydymą, auklėjimą ir apie tai, kada jie pradeda mąstyti, suprasti ir vertinti mus, suaugusius. Visgi svarbiausia, kad tėvai, seneliai ir visi, kurie auklėja vaikus, žinotų, kad vaikas, net mažiausias, net naujagimis – jaučia ir mąsto. Daugiau: seniau žmonės nežinojo, kad jau fetalinio vystymosi metu vaikas reaguoja į tam tikrus pojūčius ir dirgiklius ir vaisių suprato kaip virškinimo sistemos tęsinį. Tėvams rūpėjo vien tik vaiko maitinimas, virškinimas ir ekskrementai. Šitaip auklėjimą atidėdavo vėlesniam laikui, kaip vaikas bus protingesnis, nežinodami, kad vaikas – mąstanti būtybė jau nuo pirmų egzistavimo dienų. Kai tik suvoksime tai, visai kitaip formuosime savo elgesį su vaiku, kitaip suprasime jo verksmą ir šypsenas, visas jo reakcijas. Ir tapsime labiau jautrūs vaiko atžvilgiu, nes jei vaikas mąsto ir jaučia, tai reiškia, kad jam yra labai svarbu kaip mes, suaugę, elgiamės. Reikėtų suvokti, kad tai, ką darome mes, turi labai didelės įtakos jo vystymuisi, charakterio formavimuisi, elgesiui, pripratimui ir pomėgiams. Tai nėra vien tik spėlionės, psichologijos studijos apie vaiko formavimąsi – neurofiziologija – jau seniai įrodė mūsų pateiktus teiginius.

Kaip bebūtų keista, bet ne tik mes kartais mąstome pernelyg senamadiškai, bet ir socialinės institucijos Lietuvoje pasitelkia į pagalbą senas tradicijas ir nepaiso naujų atradimų, susijusių su vaikų auklėjimu. Vis dar plačiai paplitęs požiūris, kad vaikai iki 3 metų reikalauja vien tik priežiūros ir medicininės pagalbos, auklėjimą atidedant vėlesniam laikui. Ir reikėtų pabrėžti, kad šitoks požiūris dažniausiai turi negatyvias pasekmes. Kartais girdime: Kokius gi išgyvenimus gali turėti mažas vaikas? Jo liūdesys ir kančios trumpalaikės ir jis greitai juos pamiršta. Tėvai nepaiso mažo žmogaus buvimo ir kartais elgiasi jam esant taip, kaip neleistų sau elgtis prie kitų suaugusių. Vaikai labai bijo pykčio ir nesutarimų tarp tėvų, labai jautriai tai išgyvena... Net naujagimis išgirdęs kupinus pykčio žodžius, pakeltą balso toną tų, kurie su juo kalba taip švelniai ir maloniai, pasidaro labai neramus. Vaiko psichologinis klimatas turi įtakos jo miegui, kenkia vaiko psichikai.

Vaiko psichinė būklė ir motinos jausmai labai susiję – vaikas labai jautriai reaguoja į motinos nervinės būklės pasikeitimus, t.y. į verksmą, liūdesį ir t.t.

Kitą vertus pernelyg didelis susirūpinimas vaiku kankina ir mus pačius ir patį vaiką. Reikėtų pritaikyti aukso vidurio principą ir protingai pasirinkti tarp pernelyg didelio rūpesčio vaiku ir baimės dėl vaiko...
Niekados nereikėtų pamiršti apie vaiko paruošimą savarankiškam gyvenimui, bandyti pripratinti jį prie sunkių gyvenimo sąlygų. Tėvai turėtų perduoti vaikui visas žinias apie gyvenimą ir išgyvenimą. Būtent nuo tėvų priklauso kokiu žmogumi taps vaikas.

Reikia daug žinių ir supratimo, kad galima būtų teisingai išauklėti vaiką. Kiekvienas žmogus turi teisę suklysti, tačiau reikėtų stengtis, kad klaidos nesikartotų, ir kad jų būtų kuo mažiau.
Šis straipsnis paremtas pačios autorės patirtimi auklėjant vaikus, taip pat ilgalaike patirtimi ir praktika bei šiuolaikinės medicinos ir pedagogikos srities laimėjimais.
Vitaminas „M“ – motinos meilė vaikui garantuoja gerą fizinę bei psichologinę vaiko būklę. Vaikui reikia meilės įrodymų ir pagarbos – negalima elgtis su vaiku kaip su žaislu.
Garsus Lenkijos pediatras Mieczyslaw Michalowicz kadaise pasakė, kad „vaikas yra kaip gėlė, jam reikia daug vandens, kad išgyventų.“

Vasaros tema. Giliai įsišaknijusi melaginga ir neteisinga tradicija, perduodama iki šiol iš kartos į kartą, kad sergantis vaikas visų pirmą turi būti šiltai aprengtas, kad neduok Dieve peršaltų. Reikėtų akcentuoti ir perspėti jaunus tėvus, kad perkaitęs vaikas lengviau suserga, silpniau kovoja su liga, nenori valgyti, negali užmigti...

Šalta vonelė pakilus temperatūrai veiksmingai numuša karštį ir sumažina kūno temperatūrą. Karštomis vasaros dienomis, ypatingai vasarą, galime pastebėti, kad vaikas karščiuoja, nenori valgyti, gerti. Tokiu atveju rekomenduotina kreiptis į gydytoją, blogiausiu atveju vežti vaiką į ligoninę, mat vaikui netenkančiam vandens gresia hipotermija, o tai reiškia mirtiną pavojų.

Vasara rekomenduojama keletą kartų į dieną maudyti vaiką drungname vandenyje. Vaikas neturi tiek praikaito liaukų kiek suaugęs žmogus, daugiausia jų ant vaiko delnų ir pėdų. Būtent todėl vaiko organizmui žymiai sunkiau reguliuoti savo kūno temperatūrą.