Miegas, jo reikšmė ir sutrikimai
Mes visi sapnuojame. Sapnai – mūsų naktinis gyvenimas. Miegas ir budravimas – nakties ir dienos ritmas. Jeigu žmogus mažai miega ir nesapnuoja, dieną jis negali susikaupti, negali mokytis, jaučia nuovargį. Jeigu keletą parų neleisti žmogui miegoti, gali prasidėti haliucinacijos ir psichiniai sutrikimai. Bet jeigu žmogus miega ne mažiau 7 valandų, jis gali pailginti savo gyvenimą. Smegenys naktį mažiausiai kontroliuoja kūną ir dirba savo naudai. Naktį smegenys apdoroja informaciją, sistematizuoja, užrašinėja ją į atmintį. Naktį susitinka sąmonė ir pasąmonė, žmogus nusiima savo socialinę kaukę ir gyvena pagal prigimtį. Per sapną organizmas gali atreaguoti stresinę situaciją.
Sapnas – tai užkoduota žinutė, kuri gali padėti išspręsti kokią nors problemą, padaryti atradimą. Sapnas gali perspėti apie prasidedančią ligą – mes gauname signalus iš savo kūno. Sapnas gali gydyti ir mokyti, neša pasąmonės troškimą. Miegas ir budravimas – vieno ciklo dalys, priklausomos viena nuo kitos.
Miegas turi savo sistemą, savo tvarką. Prasideda jis nuo nusiraminimo. Miegas, iš pradžių paviršutiniškas, lengvas, toliau pereina į gilaus miego stadiją, kada akys nejuda, retėja širdies ir kvėpavimo ritmas, atsipalaiduoja kūnas. EEG lėtas aktyvumas. Po 90 min. prasideda greito miego stadija, kada žmogus sapnuoja. Jo akys juda, pulsas ir kvėpavimas dažnėja, gali atsirasti judesiai. EEG ritmas aktyvėja ir panašus į budravimo ritmą. Fazės keičiasi 5 kartus, bet gėlus miegas būna pirmoje nakties pusėje, prieš prabundant dažniau būna greitas miegas. Mes sapnuojame 5 kartus per naktį, bet prisimename paskutinį.
Miego reguliavime dalyvauja cirkadinis bioritmas, susijęs su temperatūros svyravimu. Žemiausia kūno temperatūra būna 4-5 val. nakties.
Smegenyse yra biologiniai laikrodžiai. Šita funkcija susijusi su nervų lastelėmis pogumburyje ir yra reguliuojama genų. Mūsų asmeninė para trunka ilgiau nei 24 val. Suderinti mūsų vidinį laiką su paros laiku padeda kankorėžinės liaukos hormonas – melatoninas, kuris išsiskiria tamsos metu. Jis sumažina kūno temperatūrą, aktyvuoja medžiagas, reguliuojančias miego fazes.
Todėl negalima miegoti su šviesa. Užmigti reikia iki vidurnakčio. Reikia gerbti vidinius organizmo paliepimus.
Tačiau žmonės lengviausiai aukoja miegą, pamiršdami, kad liaudies išmintis sako: „Rytas protingesnis už vakarą, nes miegas tau patars“.
Miegas nėra tik biologinis, bet ir psichologinis procesas. Miego sutrikimai keičia psichikos veiklą, o psichikos sutrikimai atsispindi miego struktūroje ir sapno turinyje. Dažnai nemigos priežastimi tampa baimė neužmigti. Ko mes bijome, tai ir realizuojame. Prieš miegą, arba už miegą kovoti nereikia. Reikia susidraugauti su miegu. Tai yra stebuklinga kelionė, asmeninis laiškas jums. Miegui reikia ruoštis. Negalima žiūrėti TV arba dirbti su kompiuteriu prieš pat miegą. Reikia atsipalaiduoti ir nuraminti savo smegenis. Labal padeda pasivaikščioti gryname ore 20-30 min., šilta vonia, odos (pėdų) masažas. Oda – tai informacinis laukas, riba tarp sąmonės ir pasąmonės. Gerai veikia eterių aliejai arba pagalvė iš žolių. Negalima vartoti alkoholio. Vaistai irgi keičia miego fazes, miegas tampa nekokybiškas. Pavyzdžiui, benzodiazepinai sukelia paviršutinišką miegą, išjungia gilaus miego fazes. Žmogus budinėja, nepailsi, neišsimiega.
Svarbu būti aktyviam dieną. Būtinas fizinis krūvis. Kuo aktyviau gyvename dieną, tuo geriau miegame naktį. Be to, fizinis krūvis didina endorfinų kiekį organizme, gerina nuotaiką, pasitenkinimą gyvenimu.
Kiekvienas žmogus yra unikalus. Ir kiekvienas jūsų sapnas unikalus. Viskas ką sapnuojate – tai jūsų dalis. Jūs pats esate ir savo sapno, ir gyvenimo režisierius, aktorius ir žiūrovas. Kova su savimi nevaisinga. Jeigu žmogus priima ir sujungia visas savo dalis, jis tampa visuma.
Gydytoja neurologė Liudmila Tamašauskienė
